Mokyklas ragina nešvęsti Helovyno

Lietuvos ugdymo įstaigas Etninės kultūros globos taryba (EKGT), kuri pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau populiarėja naujai atėjusi Helovyno šventė, naujas Šiurpnakčio variantas, kuriame vyrauja su mirtimi susiję gąsdinimai, ragina Helovino nešvęsti. „Toks Helovynas itin nedera su lietuviškais Vėlinių papročiais“, - išplatintame pranešime dėsto Etninės kultūros globos tarybos nariai.

Atsižvelgdamos į EKGT pranešimą, Tauragės ugdymo įstaigos taip pat draudžia mokyklose vaikams ir jaunimui švęsti Šiurpes. Tiesa, su tam tikromis išimtimis - kai kurių pamokų metu ar tik vieną savaitės dieną galima, pavyzdžiui, vilkėti šiurpų kostiumą.

„Dabar senąsias tradicijas tuo pačiu laikotarpiu vis labiau užgožia visiškai kitokį mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą skatinantys Helovyno renginiai. Tai neigiamai veikia vaikų ir jaunimo pasaulėjautos formavimą, nes mirties samprata iškreipiama akcentuojant būtent demonišką jos pavidalą. Beje, pastaruoju metu dėl kilusio karo Ukrainoje ir kitose šalyse akistata su mirtimi tapo labai akivaizdi, todėl demonizuotas požiūris į mirtį ypač skaudina tuos, kurių artimieji tapo vėlėmis.“ - rašoma EKGT internetiniame puslapyje.

EKGT kviečia Lietuvos mokyklas ir kultūros įstaigas „vengti demonizuoto pobūdžio Helovyno renginių organizavimo ar skatinimo juose dalyvauti“. Vėlinių laikotarpiu daugiau dėmesio rodyti „būtent savo krašto papročiams, kurių esmė – atminti ir pagerbti išėjusiuosius, o kartu atnaujinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, sušildyti šį šaltąjį apmirusios gamtos metą žmonių širdžių šiluma ir žvakių šviesa.“ „Taip pat svarbu pagerbti valstybei, tautai, kraštui, bendruomenei nusipelniusias asmenybes, aplankyti jų kapus, susipažinti su nuveiktais darbais. Vėlinių laikotarpiu taip pat būtų prasminga prisiminti Ukrainoje, Izraelyje savo tėvynę ginančius karius, žuvusius civilius gyventojus.“

„Mokyklose išpopuliarėjusias Helovyno dekoracijas kviečiame keisti į papuošimus, atliepiančius Vėlinių dvasią. Tai galėtų būti ir savo rankų darbo papuošimai iš pačių nulietų žvakių, rudeninės gamtos dovanų ar kt. Linkime, kad mokykla Vėlinių laikotarpiu virstų ne siaubų, o jaukumo ir šviesos namais, kviečiančiais tamsiuoju metų laiku sugrįžti į save.“ - pranešimą baigia Etninės kultūros globos taryba.

Kaip ir kasmet, Helovino šventė sulaukia įvairių nuomonių, švęsti ar nešvęsti lietuviškai vadinamą Šiurpnaktį. Vienos mokinukės mama iš Tauragės stebėjosi, kaip galima drausti tokią šventę, nes ji nesikertanti su Visų šventųjų dienos minėjimu.

„Kieno problema, jei kažkas neskiria Kalėdų ir Velykų?“ - retoriškai klausia tauragiškė.



Parengta pagal Etninės kultūros globos tarnybos informaciją