Vandalų ir laiko niokojama Fišerio koplyčia. Ar yra vilties ją išgelbėti?

Paveldosaugai Lietuvoje vis daugiau skiriama dėmesio. Tauragės rajonai taip pat turi paveldo saugomų objektų. Vienas iš jų - Tauragės rajone, Gaurės miestelio pakraštyje, esanti Fišerio koplyčia. Mauzoliejinė koplyčia dar neturi kultūros paveldo statuso ir yra itin prastos būklės. Kas yra Fišerio koplyčia, kodėl ji turėtų būti saugomas objektas ir kokia ateitis gali koplyčios laukti, kalbėjomės su trimis pašnekovais.
Danutę Naujokienę - Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę - kalbinome dar ankstyvą rudenį.

D. Naujokienė tiki, kad, svarstant kitų metų biudžetą, savivaldybės administracija ir taryba „dės visas pastangas“, kad Fišerio koplyčia būtų „bent kažkiek patvarkyta.“ Mauzoliejinė koplyčia, pasak Kultūros skyriaus specialistės, verta būti saugotina vien iš pagarbos iškiliai asmenybei – Jonui Fišeriui. Dvarininkas J. Fišeris vietos gyventojų buvo labai gerbiamas gydytojas, kuris taip pamilo Gaurės kraštą, kad jame norėjo būti palaidotas.

Apie Fišerio koplyčios istoriją išsamiau papasakojo istorikas Darius Kiniulis. Istoriko nuomone, Fišerio koplyčia galėtų atgimti Gaurės bendruomenės pastangomis. D. Kiniulis mano, kad koplyčią į kultūros paveldo registrą įtraukti tikrai verta, tačiau tada šio istorinio pastato sutvarkymas daug brangiau kainuos.

Fišerio koplyčios priežiūra šiuo metu yra patikėta Gaurės seniūnijai. Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius sako, kad seniūnijos gali pasirūpinti tik aplinkos sutvarkymu aplink koplyčią.

Architektūrinio objekto priežiūrai papildomų lėšų nėra skirta, didelių iššūkių tvarkyti aplinką prie koplyčios seniūnija neturi, o didžiausia problema – lankytojai, kurie nevertina istorinio pastato. Gaurės seniūnas patikina, kad smalsuoliai nieko slapto, mįslingo ar prabangaus kriptoje neras. Tačiau seniūnas V. Skirius, pats nuo vaikystės gyvenantis Gaurėje, mena, kai koplyčioje smalsius vaikus „pasitikdavo“ ant pagalio užmauta kaukolė. Iš kur ir kieno ji buvo, o ir kur dingo – istorija nutyli.

V. Skirius mato galimybę Fišerio koplyčią atgaivinti bei įveiklinti ir sutinka su istoriko Dariaus Kiniulio mintimi, kad būtų geriau, jei koplyčia būtų pirma sutvarkyta, ir tik po to įtraukta į paveldo objektų registrą.

Fišerio koplyčia pastatyta 20 amžiaus pradžioje, Tauragės kraštui nebūdingu neoromantizmo stiliumi. Koplyčioje būta įspūdingų vitražų, kabėjo didelis kryžius su krucifiksu, o koplyčios sienose įrengtas ventiliacines angas galima išvysti ir dabar.

2010 metais Klaipėdos paveldo departamento Tauragės teritorinio skyriaus ataskaitoje parašyta: „Pilnai sutvarkius koplyčios aplinką, jos vidų koplyčia įgautų dalinę pirminę paskirtį. Taip koplyčia ilgą laiką buvusi naikinimo objektu įgautų priešingą statusą“.



Laidą apie istorinį pastatą, turintį architektūrinę vertę ir kultūrinį „svorį“, žiūrėkite TVK „Miesto ritme“ nuo 2023-11-23.