Miškas – neįkainojamas mūsų šalies turtas. Nuo seno lietuviai į mišką traukė ne tik rinkti uogų ar grybų, bet ir pailsėti, atsigauti. Šiandien vis dažniau pripažįstama, kad miškas turi realų, moksliškai pagrįstą poveikį žmogaus emocinei ir fizinei sveikatai. Šią sąsają giliai atskleidžia ir vis daugiau populiarumo sulaukiančios miško terapijos praktikos.
Miško terapija – tai sąmoningas buvimas miške. Jos tikslas – pagerinti savijautą ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Skirtingai nei paprastas pasivaikščiojimas gamtoje, miško terapija dėmesį sutelkia į penkis pojūčius – garsus, kvapus, regą, prisilietimus ir net skonį. Ši praktika, kilusi iš Japonijos (Shinrin Yoku), tapo pasauliniu judėjimu, kurį vis dažniau atranda ir Lietuva.
Tyrimai rodo, kad miško terapija gali pagerinti ne tik emocinę, bet ir fizinę žmogaus savijautą. Buvimas miške mažina stresą, mažina kortizolio lygį organizme ir padeda mažinti nerimą, pyktį. Taip pat gerina nuotaiką, atmintį ir dėmesio koncentraciją. Miško maudynės stiprina imuninę sistemą, nes spygliuočiai išskiria fitoncidus, kurie pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Pasivaikščiojimai miške taip pat padeda sumažinti kraujospūdį ir stabilizuoti širdies ritmą. Ši terapija taip pat skatina žmones sugrįžti į gamtą ir atkurti ryšį su ja. Tai ne tik būdas atsipalaiduoti, bet ir galimybė pabūti su savimi, taip pat atrasti ramybę ir balansą.
Valstybinių miškų urėdija, siekdama gilinti miškininkų žinias šioje srityje, suteikė galimybę studijuoti miško terapiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Neseniai šeši VMU miškininkai tapo Miško terapijos absolventais ir netrukus pradės šias praktikas vesti ir visuomenei.
„Investicija į miško terapijos kompetencijas – tai žingsnis ne tik miškininkų profesiniam augimui, bet ir naujų galimybių atvėrimas visuomenei. Miško terapija padeda stiprinti emocinę ir fizinę sveikatą, o kartu skatina gilų, tvarų ryšį su gamta. Tikime, kad šios žinios virs realia nauda žmonėms visoje Lietuvoje“, – sako Izolda Baltutė, Valstybinių miškų urėdijos Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė.
Gintarė Karelina, VMU Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė, jau taiko miško terapiją praktikoje. Ji, baigusi miško ir gamtos terapijos studijas, sako, kad po pirmųjų praktinių užsiėmimų pasitvirtino jos tikėjimas, kad miškas gali būti ne tik ekologinė sistema, bet ir emocinis prieglobstis. „Miškas man ne tik darbo vieta, pažindama mišką per įvairias sritis, vis labiau suprantu, koks jis daugialypis. Miške jaučiuosi užtikrintai, ir tai jaučia žmonės, ateinantys į praktikas“, – pasakoja Gintarė, pabrėždama, kad ji vis dažniau veda terapijas ir dalinasi įgytomis žiniomis su kitais.
Miško terapijos mokslus baigę VMU specialistai dalijasi savo įspūdžiais ir patirtimis. Justė Petrauskaitė, viena iš absolventų, teigia, kad miško terapija ne tik padeda mažinti stresą ir didina emocinį atsparumą, bet ir atkuria ryšį su gamta, kas ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname skubos ir nuolatinės įtampos.
Gražina Banienė priduria, kad ši terapija ne tik prisideda prie psichologinės ir fizinės sveikatos gerinimo, bet ir turi didelį edukacinį potencialą. „Miško terapijos elementus pritaikome edukacijose su vaikais ir jaunimu, nes ji leidžia jiems pažinti save ir aplinką per tiesioginius potyrius“, – sako Gražina.
Miško terapija padeda ne tik gerinti sveikatą, bet ir kurti tvarų bei harmoningą santykį su gamta. Tai yra puikus būdas tiek atsigauti, tiek prisidėti prie sveikesnio gyvenimo būdo.
Valstybinių miškų urėdija, suteikdama galimybę miškininkams gilinti žinias apie miško terapiją, atveria duris į naujas praktikas, kurios ne tik gerins žmonių savijautą, bet ir skatins atsakingą ir gilų ryšį su mūsų gamtos turtu – mišku. Ateityje, pasitelkiant šiuos specialistus, miško terapijos paslaugos taps prieinamos vis didesniam žmonių ratui, ir tai gali tapti svarbia priemone gerinant visuomenės sveikatą bei ryšį su gamta.
Dėl miško terapijos, kurią veda kvalifikuoti VMU specialistai, kviečiame kreiptis el. paštu: info@vmu.lt arba personalas@vmu.lt.
Informacija
https://vmu.lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
