Lietuvą renkasi vis daugiau sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Užimtumo tarnyba išdavė daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą per pastaruosius penkerius metus. Jie dažniausiai buvo skirti vyrams, ketinantiems dirbti kelininkais. Daugėjo išduotų leidimų dirbti ir komandiruojamiems užsieniečiams.

Nuo sausio 1 d. Užimtumo tarnyba išduoda leidimus dirbti užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti sezoninio darbo ir užsieniečiams, kurie yra trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių komandiruojami laikinai dirbti į mūsų šalį.

„Lietuvos darbo rinka vis labiau atsiveria užsieniečiams, kurie atvyksta čia laikinam darbui su tikslu – užsidirbti. Daugiau nei pusė (53 proc.) atvykusiųjų dirbti sezoninį darbą įsidarbino kelininkais, kai pernai populiariausia pozicija buvo maisto pusgaminių ruošėjas (80 proc.)“, – sakė Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.

2025 m. I ketvirtį išduoti 363 leidimai dirbti sezoninį darbą. Tai – net 2,8 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (122) ir didžiausias šios dokumentų rūšies skaičius per pastaruosius 5 metus. Sezoninio darbo leidimai išduoti 91 proc. vyrų (329) ir tik 9 proc. moterų (34). Didžioji dalis (229) gavo teisę dirbti Kauno klientų aptarnavimo departamento teritorijoje.

Analizuojamu laikotarpiu leidimai dirbti sezoninį darbą buvo išduoti užsieniečiams, atvykusiems iš 15 šalių (pernai – iš 9). Valstybių sąrašą šiemet papildė Sakartvelas, Ukraina, Vietnamas, Filipinai, Kenija, Egiptas ir Moldovos Respublika. Daugiausiai leidimų dirbti buvo išduota Uzbekistano piliečiams (42 proc.), Tadžikistano (34 proc.), Kirgizijos – 6 proc. Praėjusiais metais šiuo laikotarpiu daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą taip pat buvo išduota šių šalių piliečiams.

Be minėtų kelininkų, kurie sudaro daugiau nei pusę atvykusių svetimšalių dirbti sezoninį darbą, tarp populiariausių profesijų rikiuojasi virėjai (14 proc.), mėsos pusgaminių ruošėjai (7 proc.), braškių augintojai ir pastatų konstrukcijų valytojai (po 5 proc.). Pernai šiuo laikotarpiu daugiausiai leidimų išduota ketinantiems dirbti maisto pusgaminių ruošėjais – net 80 proc., kultūrinių lauko augalų augintojais ir virėjais (po 4 proc.), fasuotojais maisto pramonėje (3 proc.).

Šių metų pirmąjį ketvirtį išduoti 49 leidimai užsieniečiams, kurie yra trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių komandiruojami laikinai dirbti į Lietuvą. Tai – 3,3 karto daugiau nei per tą patį 2024 m. laikotarpį, kai buvo išduota 15 tokios rūšies leidimų dirbti.

Leidimai buvo išduoti tik vyrams, komandiruotiems dirbti vamzdynų montuotojais (24 proc.), suvirintojais, plytelių klojėjais ir izoliuotojais (po 12 proc.), tinkuotojais (10 proc.), mūrininkais ir elektrikais (po 8 proc.). Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu daugiausiai leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams buvo išduota dirbti remonto šaltkalviais, šaltkalviais remontininkais – 60 proc. ir mechaninių gaminių kokybės inspektoriais – 26 proc.

Šiemet leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams išduoti tik trijų šalių piliečiams, o atvykusiųjų geografija pasikeitė iš esmės. Daugiausia jų atvyko iš Uzbekistano (26), Kirgizijos (17) ir Ukrainos (6). Tuo pačiu laikotarpiu pernai daugiausiai leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams buvo išduota Ukrainos piliečiams (67 proc.), Indijos – 27 proc., Kazachstano – 6 proc.

2025 m. balandžio 1 d. mūsų šalyje dirbo 145,8 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, atvykusių iš 137 valstybių. Daugiausiai – Ukrainos (47,5 tūkst.), Baltarusijos (47,3 tūkst.), Uzbekistano (9,1 tūkst.), Tadžikistano (6,5 tūkst.).


Informacija
https://uzt.lt/