Nuotoliniame renginyje „Lithuania calling: pokalbis su Lietuvos darbdaviais“ – svarbiausios įžvalgos apie paklausiausias profesijas, naujausias darbo rinkos tendencijas ir augančius šalies sektorius.
Lietuvos darbo rinka sparčiai keičiasi – technologijų pažanga, pramonės transformacija, gyvybės mokslų ir gynybos sektorių augimas atveria vis daugiau galimybių aukštos kvalifikacijos specialistams. Apie šiuos pokyčius, naujas karjeros kryptis ir užsienyje gyvenančių lietuvių sugrįžimo perspektyvas kalbėta nuotoliniame renginyje „Lithuania calling: pokalbis su Lietuvos darbdaviais“, kurį surengė Užimtumo tarnybos Aukštos kvalifikacijos atrankų skyrius kartu su iniciatyvomis „Gal į Lietuvą?“, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir projektu „Galima ir čia“.
Renginį tiesiogiai stebėjo lietuviai iš įvairių pasaulio šalių – nuo Urugvajaus ir Australijos iki JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų. Prie diskusijos prisijungė ekspertai iš INFOBALT, LINPRA, LithuaniaBIO, Lietuvos lazerių asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos.
Jaunimo iniciatyvos: nuo šešių savaičių iki metų Lietuvoje
Renginyje Kamilė Perminė, programos „Bring Together Lithuania“ įkūrėja ir vadovė, bei Agita Beržanskaitė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė, pristatė užsienio lietuvių jaunimui skirtas iniciatyvas, padedančias pažinti mūsų šalies darbo rinką. Nuo 2018 m. vykstanti vasaros stažuočių programa leidžia užsienyje gyvenantiems lietuviams šešias savaites „pasimatuoti“ karjerą Lietuvoje. Nuo 2026 m. startuos ir nauja metų trukmės programa „Bring Together Nexus“, suteiksianti aukštos kvalifikacijos jaunuoliams galimybę integruotis į Lietuvos verslo aplinką, gauti mentorystės pagalbą ir tobulinti lyderystės įgūdžius.
Biotechnologijos – viena sparčiausiai augančių sričių
Darius Mažeika, Sveikatos technologijų ir biotechnologijų asociacijos „LithuaniaBIO“ valdybos narys ir UAB „Thermo Fisher Scientific“ gamybos operacijų direktorius, pabrėžė, kad biotechnologijų sektorius Lietuvoje tapo strateginės svarbos – per pastaruosius metus jis pasiekė net 3 proc. šalies BVP, artimiausias tikslas – 5 proc. „Tai aukštos pridėtinės vertės sritis, kurioje dirbantys specialistai kuria pasaulinio lygio produktus. Daugėja ir sugrįžtančių iš užsienio – jie randa čia ne mažiau augimo galimybių nei kitose šalyse“, – sakė D. Mažeika.
Jo kolega, Justinas Taruška, sveikatos technologijų ir biotechnologijų asociacijos „LithuaniaBIO“ valdybos narys ir UAB „Nando“ direktorius, pažymėjo, kad Lietuvoje stiprėja universitetų ir įmonių bendradarbiavimas, atnaujinamos studijų programos, auga biotechnologinių startuolių skaičius. „Dirbdamas biotechnologijų sektoriuje Lietuvoje, iš tiesų dirbi visame pasaulyje“, – teigė jis. Šiuo metu „Nando“ siūlo net 17 atvirų pozicijų įvairiems specialistams.
IT sektorius išgyvena aukso amžių
Pasak Simono Černiausko, skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos INFOBALT CEO, informacinių technologijų sektorius Lietuvoje pasiekė rekordinį augimą – nuo 2,5 proc. iki 5,4 proc. BVP per dešimtmetį. Per šešerius metus IT eksportas išaugo 6,5 karto, o atlyginimai – daugiau nei dvigubai. „Lietuvos IRT sektorius tapo vienu jaunatviškiausių Europoje – daugiau nei pusė darbuotojų jaunesni nei 34 metų“, – pabrėžė S. Černiauskas.
Andrius Plečkaitis, INFOBALT STE ir Švietimo komiteto koordinatorius, pridūrė, kad išaugo duomenų inžinierių, analitikų ir sistemų architektų paklausa, ypač dėl dirbtinio intelekto plėtros. Jo teigimu, INFOBALT veikia kaip jungiamoji grandis tarp verslo, švietimo įstaigų ir mokymų tiekėjų – tai leidžia greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
Pramonės transformacija ir inžinerijos ateitis
Ala Minkevičienė, inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA atstovė ir „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės personalo direktorė, atkreipė dėmesį, kad net ir skaitmenizacijos eroje žmogaus vaidmuo išlieka esminis: „Laivų statyboje žmogaus rankų darbas nepakeičiamas. Nors daug kur diegiamos robotizuotos linijos, joms vis tiek reikalinga žmogaus priežiūra – sakė ji. Grįžusių iš užsienio specialistų patirtis įmonėse vertinama itin palankiai – jie padeda formuoti naują požiūrį ir įneša kultūrinių pokyčių.
Daiva Macijauskė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotoja, pabrėžė, kad šiuo metu didžiausią transformaciją išgyvena inžinerijos, baldų, maisto ir chemijos pramonės sektoriai. „Lietuvos pramonė yra inovatyvi ir itin orientuota į eksportą – net 80 proc. produkcijos keliauja į užsienio rinkas, o tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje“, – sakė ji.
Gynybos ir lazerių sektoriai – strateginis proveržis
Robert Juodka, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys ir advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ vadovaujantis partneris, pažymėjo, kad dėl geopolitinių pokyčių šis sektorius patiria didžiulį augimą. Lietuvoje sparčiai vystoma dronų ir bepiločių sistemų gamyba, o mūsų šalies įmonės aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose. „Vilniaus regione turime vieną didžiausių lazerių technologijų koncentracijų pasaulyje. Tai niša, kurioje turime stiprią poziciją ir pasaulinį pripažinimą“, – teigė R. Juodka.
Kristina Ananičienė, Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė, priminė, kad kitąmet sukaks 60 metų nuo pirmojo Lietuvoje sukurto lazerio. Šiandien mūsų šalies lazerių technologijos naudojamos medicinoje, kosmose, puslaidininkių ir fotonikos pramonėje. „Lazerių sektorius eksportuoja apie 95 proc. savo produkcijos, o pagrindinė mūsų stiprybė – inovacijos ir stipri mokslinė bazė. Svarbiausios savybės dirbant šioje srityje – kruopštumas, loginis mąstymas, motyvacija ir nuolatinis tobulėjimas“, – sakė ji.
Kvietimas grįžti ir kurti Lietuvoje
Renginio metu ne kartą nuskambėjo kvietimas svarstantiems grįžti ir įsikurti Lietuvoje – nelaukti. Mūsų šalyje šiandien galima ne tik dirbti, bet ir kurti pokytį.
Renginio dalyviai vieningai pabrėžė, kad Lietuvos darbo rinka šiuo metu siūlo plačias galimybes tiek grįžtantiems iš užsienio studentams, tiek tarptautinę patirtį turintiems profesionalams. Augant aukštos pridėtinės vertės sektoriams, šalies verslui vis labiau reikia specialistų, gebančių derinti tarptautinę patirtį, nuolatinio mokymosi gebėjimus ir kūrybiškumą.
Informacija
https://uzt.lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
