Kaip darbdaviai rūpinasi savo įvaizdžiu ir patrauklumu?

Kas antras darbdavys nerimauja dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų stygiaus. Kas ketvirtas įžvelgia sunkumus dėl jaunų specialistų pritraukimo, kas penktas iššūkiu įvardija talentų išlaikymą. Net nekvalifikuotų darbininkų samda kartais užtrunka ilgiau nei norėtųsi. Nepaisant to, nemaža jų dalis teigia neturintys jokių išskirtinių bruožų, padedančių konkuruoti darbo rinkoje. Tai rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa.

„Daugėja darbdavių, susiduriančių su sunkumais dėl darbuotojų kaitos. Netyla diskusijos, kaip ieškoti optimalių vertės darbuotojams pasiūlymų, kaip pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Vis dėlto šios apklausos rezultatai rodo, kad kas penktas darbdavys negalvoja apie savo patrauklumą darbo rinkoje“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Užimtumo tarnybos atliekamoje apklausoje 2,6 tūkst. įmonių ir įstaigų buvo paklausta, kas yra daroma, kad būtų pritraukta potencialių kandidatų, didinamas esamų darbuotojų lojalumas ir pasitenkinimas, kuo įmonė išsiskiria iš kitų konkurentų darbo rinkoje. 22,5 proc. respondentų pripažino niekuo nesiskiriantys nuo kitų panašią veiklą vykdančių įmonių ir įstaigų, negalėjo įvardinti jokių bruožų ar ypatumų, padedančių atkreipti potencialių kandidatų dėmesį, pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.

Išskirtinumo darbo rinkoje daugiausiai negalėjo įvardinti žemės ūkio, transporto ir statybos, elektros, dujų ir garo tiekimo įmonės. Šiuose sektoriuose kas trečias darbdavys teigė, jog niekuo nesiskiria nuo kitų panašią veiklą vykdančių įmonių. Apklausa parodė, kad aiškiau savo išskirtinumus ir konkurencinį patrauklumą darbo rinkoje komunikuoja didesni darbdaviai: iš jų tik kas dvyliktas (8,4 proc.) negali įvardinti išskirtinių bruožų. Mažoms įmonėms sunkiau įvardinti savo kaip darbdavio ypatumus: kas trečia įmonė su 10 darbuotojų ir kas penkta, kurioje dirba 10-49 darbuotojai, teigė niekuo nesiskiriančios nuo kitų panašią veiklą vykdančių darbdavių.

J. Zemblytės teigimu, sunku sukurti įmonės „veidą“ darbo rinkoje, kai net pačiam nelabai aišku, kokiu darbdaviu esi ir kokiu norėtum būti: „Aiškus, nuoseklus ir atpažįstamas įvaizdis padėtų ne tik patraukti kandidatų dėmesį, palengvintų kovą dėl talentų, bet ir stiprintų darbuotojų lojalumą.“

Aiškiausiai savo išskirtinumus darbo rinkoje komunikuoja informacijos ir ryšių, finansinę ir draudimo, profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdantys darbdaviai – net apie 90 proc. įvardijo išskirtinius bruožus. Tik dešimtadalis tokių darbdavių sakė nesiskiriantys nuo konkurentų – tris kartus mažiau nei transporto, statybos ar žemės ūkio sektoriuose. Vis dar stokojama dėmesio originalesniam darbdavių prisistatymui rinkoje: 51,3 proc. teigė, kad išskirtinis jų bruožas – draugiškas kolektyvas. Draugiškumas dažniausiai minėtas visuose veiklos sektoriuose, išskyrus viešojo valdymo įstaigas. Pastarosios dažniau įvardijo nuotolinio darbo galimybes.

Antrasis pagal populiarumą darbdavių vardintas išskirtinumas darbo rinkoje – galimybės mokytis. Tai nurodė ketvirtadalis (24,5 proc.) darbdavių. Dažniausiai tai pabrėžė viešasis sektorius – švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo įstaigos (nurodė apie pusę darbdavių).

Galimybes mokytis kaip savo įmonės stiprybę ir išskirtinumą įvardijo perpus mažiau darbdavių nei nurodančių draugišką kolektyvą. Patrauklus darbo užmokestis – trečioje pozicijoje. Kaip įmonės išskirtinumą jį pažymėjo kas penktas-šeštas darbdavys (18,3 proc.), teigiantis, kad iš konkurentų išsiskiria didesniu atlygiu nei panašią veiklą vykdančios įmonės. Patrauklų darbo užmokestį savo išskirtinumu įvardijo tris kartus mažiau darbdavių nei draugiškumą.

Papildomas finansines naudas (premijas, priedus už pasiektus rezultatus ir kitas finansines paskatas) įvardijo 16,3 proc. Įdomius kuriamus, gaminamus ar parduodamus produktus ar paslaugas išskirtiniu savo bruožu, padedančiu konkuruoti darbo rinkoje, laiko šeštadalis (17,2 proc.) darbdavių. Daugiausiai – informacijos ir ryšių, gamybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklomis užsiimančios įmonės.

Kuriamus produktus savo išskirtiniu bruožu minėjo beveik pusė informacijos ir ryšių sektoriaus įmonių, gamybos bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – trečdalis. Nuotolinio darbo galimybes nurodė kas devintas darbdavys (10,7 proc.). Daugiausiai tai savo privalumu laiko viešojo valdymo įstaigos (56,8 proc.), ITR ir finansų sektoriai (41,2 proc.). Mentorystės programas kaip savo išskirtinį darbo rinkoje bruožą nurodo tik 3,7 proc. darbdavių. Daugiausiai – viešojo valdymo, švietimo, finansų ir draudimo įmonės ir įstaigos.

„Mūsų tyrimas rodo, kad sprendimų, kaip prisistatyti darbo rinkoje, ieškoti skatina darbuotojų trūkumas. Su darbuotojų stygiumi susiduriantys darbdaviai geba aiškiau įvardyti savo išskirtinumus darbo rinkoje nei tie, kurie nėra patyrę darbuotojų trūkumo“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos atstovė.



Informacija
https://uzt.lt/