Nacionalinė sporto agentūra pristato naujausio Europos Komisijos finansuoto tyrimo apie fizinio aktyvumo stebėseną rezultatus. Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad fizinis aktyvumas turi reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai, produktyvumui ir psichologinei gerovei, tačiau duomenų apie fizinio aktyvumo lygį Europos Sąjungoje vis dar trūksta arba juos sudėtinga palyginti tarp skirtingų šalių.
Tyrimas atliktas 2022–2024 m., įgyvendinant Europos Komisijos finansuotą projektą „Parama suderintos ES sporto statistikos kūrimui“ (angl. Support to the development of harmonised sport statistics in the EU). Tyrimą atliko ekspertų darbo grupė, tikslas – sukurti pagrindus suderintai, patikimai ir ateityje pritaikomai Europos Sąjungos (ES) fizinio aktyvumo stebėsenos sistemai.
Tyrimas rodo, kad fizinis aktyvumas padeda mažinti neinfekcinių ligų – širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio ar depresijos – riziką, stiprina psichinę sveikatą, padeda išsaugoti vyresnio amžiaus žmonių mobilumą ir didina darbo produktyvumą. Vis dėlto stokojama duomenų efektyviai šių tendencijų stebėsenai. Šiuo metu naudojami Eurobarometro ir Europos sveikatos apklausos (angl. European health interview survey, EHIS) duomenys yra riboti, o jų palyginamumas – žemas.
Tyrimą atlikę ekspertai ragina pereiti prie pažangesnės stebėsenos – derinti apklausas su technologiniais (jutikliais pagrįstais, angl. sensor-based) duomenimis, kad būtų galima tiksliau įvertinti žmonių judėjimo apimtį, intensyvumą ir kontekstą. Rekomenduojama kurti visos dienos judėjimo elgesio vientisumą atspindinčią stebėsenos sistemą, kuri apimtų tiek sėdimą elgseną ar mažo intensyvumo veiklas, tiek aktyvų sportą.
Siekiant sukurti tokią sistemą, rekomenduojama:
* Išplėsti klausimynus taip, kad jie apimtų fizinio aktyvumo dažnį, trukmę, intensyvumą, tipą ir kontekstą. Tai padėtų užtikrinti surinktų duomenų tinkamumą, norint priimti įrodymais grįstus tiek sveikatos, tiek sporto politikos sprendimus.
* Įtraukti technologinius sprendimus, pvz., dėvimus įrenginius, jutiklius. Tokie matavimai suteiktų tikslesnę informaciją apie judėjimo kiekį ir kokybę, įskaitant sėdimą elgseną ar mažo intensyvumo veiklas.
* Koordinuoti duomenų rinkimą, saugojimą, analizę ir viešinimą ES lygiu. Centralizuota prieiga užtikrintų duomenų suderinamumą, palengvintų palyginamumą tarp valstybių narių ir stiprintų bendrą fizinio aktyvumo politikos įgyvendinimo efektyvumą.
* Užtikrinti nuolatinį Europos Komisijos, ES statistikos tarnybos (Eurostato), valstybių narių, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Bendras institucijų įsitraukimas garantuotų, kad sistema būtų paremta aukščiausio lygio mokslinėmis žiniomis ir valdymo patirtimi.
* Steigti nuolatinę ekspertų darbo grupę, kuri rūpintųsi duomenų kokybe, suderinamumu ir ilgalaikiu valdymu. Ši grupė turėtų užtikrinti stebėsenos proceso tęstinumą, reagavimą į naujus iššūkius ir ilgalaikį sistemos patikimumą.
Planuojama, kad pirmieji žingsniai įgyvendinant naują stebėsenos sistemą prasidės 2025 m., o visas veikimo modelis galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2027 m. Tai leistų formuoti tikslesnę, įrodymais grįstą politiką, atitinkančią šiuolaikinius visuomenės sveikatos iššūkius.
Pagrindinės tyrimo ataskaitos išvados:
* Fizinis aktyvumas turi esminį poveikį sveikatai, psichologinei gerovei ir produktyvumui.
* Dauguma ES šalių nenaudoja esamų stebėsenos priemonių (Eurobarometro ar EHIS) kaip pagrindinio informacijos šaltinio.
* Šiuo metu naudojami apklausų rezultatai nepateikia visos būtinos informacijos apie fizinį aktyvumą – dažnį, trukmę, intensyvumą ar kontekstą.
* Judesio jutikliai ir kiti įrenginiai galėtų pagerinti duomenų kokybę, tačiau šiuo metu tokios priemonės naudojamos retai dėl logistinių ir finansinių kliūčių.
* Reikalinga nauja, išmani ir nuolatinė stebėsenos sistema, apimanti visą judėjimo elgesio spektrą – nuo sėdėjimo iki intensyvaus sporto.
* Svarbu, kad stebėsena apimtų ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus, taip pat ir fizinį pasirengimą bei mokyklinio amžiaus vaikų sveikatą.
Šios svarbios temos buvo aptariamos ir rugsėjo 17–19 d. Kaune vykusioje „HEPA Europe“ konferencijoje Kaune.
Visą tyrimo ataskaitą galite rasti čia https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/4aff49f0-62c1-11f0-bf4e-01aa75ed71a1
Informacija
https://www.ltusportas.lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
